Ateik į svečius

Ateiki į svečius
per ežerą užšalusį
nežadinki žuvelių po ledu
perspėju
tik nesitikėki
mes nesikalbėsim
apie tai ką jaučiam
garuos ant stalo
arbata karšta
ir mes abu
nebūsim dar
kažkas ateis
į mėnesienoje pamėlusį takelį
raštelį pėdų parašys
lengvai perskaitomą
tik man suprantamais ženklais
juk negaliu svečių neįsileist
tik gaila be lauktuvių jie
kaip visada
ir tu numest į kampą
savo neviltį galėsi
nesitampyk visur jos
su savim
susidorot nelengva
tad nenustebk
kad aš jau nebe ta
o pasisveikinant manau
pasibučiuot galėsime
svajojai apie tai
dar vakar prieš užmigdamas
atsargiai
mano ežero krante
apgaulės properša gili.