Aš dar tęsiu kroniką

2048 metų žiema. Sausas, šaltas oras. Paupiai ir paežerės ištuštėju -
sios - 0 tačkų, 0 alaus ir sidro bambalių. 0 degtinės butelių. Kas keis -
čiausia, tai, jog šią žiemą Baltijos jūra užšąlo. Išvis neplaukiojo laivai.
Klaipėdos valdžiai sunkios dienelės atėjo - prekiauti dar storesniu ledu
apsitraukusiais vidaus vandenimis - beprasmiška. Skursta pilvotieji ponai. 2048 metų gruodžio pabaigoje, prieš pat šventes, visą Lietuvą sudrebino labai netikėtas įvykis: pačiame Kauno centre sprogo kone dešimt tuninguotų tačkų. Nenukentėjo nė vienas marozas, tačiau val -
džia ėmė įtarinėti, jog tai „Vakarų pakalikų“ darbas. Iš tiesų, nakties metu, Laisvės alėjoje galėdavai pamatyti besibūriuojančius ilgaplau -
kius, barzdotus, nukarusiais ūsais jaunuolius. Šiaip sutiktam praeiviui
jie niekada nieko blogo nepadarydavo, dargi draugiškai užkalbindavo,
siekdami kuo geriau perprasti dabartinį šalies būvį. Ilgainiui iš šių vy -
rukų susibūrė slapta pogrindinė organizacija - Naujieji žemaičiai - dauguma jų buvo kilę būtent iš šio krašto. Kaip dieną buvo aišku, jog šiuos žmones rėmė Vakarų valstybės bei Stokholme įsikūrusi Vilties Taryba. Per visą žiemą buvo susprogdinta apie 100 tačkų, Anapilin iškeliavo 35 treninginiai. TAUTOS ATGIMIMO FRONTAS kovo 3 d. pas-
kelbė karą „teroristams“, „mašinų išniekintojams“. Užvirė atkaklūs mūšiai. Sėkmė labiau lydėjo barzdonus, nepaisant to, jog valdžia iš -
sikvietė pagalbon Rusijos, Baltarusijos bei Lenkijos karinius dalinius. Daug pinigų sukilėliams buvo skirta iš Vilties Tarybos kasos. Organi -
zacinis sukilimo komitetas įsikūrė Palangoje. Ir stojo tankai, tačkos, lėktuvai prieš patrankas bei minosvaidžius. 2048 m. kovo 15 Klaipė -
dos valdžiai didelė grėsmė iškilo - netoli miesto, 8 km. į šiaurę stovė -
jo apie 100 naujųjų žemaičių, apginkluotų modernia ginkluote. Uosta -
miesčio ponai iš paskutiniųjų stengėsi susisiekti su centrine valdžia. Pagalba buvo tiekiama, todėl tam tikram laikui pavyko atsilaikyti. Dar kai ką pasprogdinti mėgdavo tie jaunuoliai - degalines, todėl apmirė prekyba alkoholiniais gėrimais ir girtų vis mažiau bepasitaiky -
davo. Nuošaliame lauke sutiktą girtuoklį tie ūsuočiai neblogai apkul -
davo. Paitaikydavo, jog ir kolūkiai su žeme būdavo sulyginami. Cen -
tro komitetas nuolatos būgštaudavo dėl to, jog patys vieną dieną gali būti paimti įkaitais. Valdžiai beveik visas lėšas išvaitydavo karui, mer-
dėjo sveikatos apsauga, švietimas. Visiškai negydomi sunkiai sergan-
tys ligoniai, o mirtinai sergantys - be jokio gailesčio išžudomi - mėne -
sių mėnesius pūva morguose kūnai - niekas nesugeba žmogaus pado-
riai palaidoti. Pardotuvėse maisto prekių deficitas. Tiesa, Vilties Tary -
ba sugebėjo Lėtuvos teritorijoje įkurti nelegalias pardotuvėles, kur kiekvienas gyventojas galėdavo apsiprekinti. Tačiau, jei valdžia suži -
nodavo, jog egzistuoja tokios prekyvietės, tai jų savininkai būdavo baudžiami mirties bausme - sušaudomi.