Nukirptas paskutinis siūlas

Nuorūka išjuodina mano pirštus,
o paskui ir sielą,
matau tave, bet man nemiela,
iš kur tos mintys,
tos svajonės,
kažkaip per dažnai,
man kyla abejonės.

Apskritai, ar mes grojam,
jau gatvėje tamsu,
nematau aukojančių širdžių,
tik tave, varstau žvilgsniu,
kai nelinguoji šalia, man neramu,
nes noriu pabėkt, su tavim,
na, o gal nuo tavęs?

Tos prakeiktos mintys manęs neiškęs,
paims ginklą ir viską išspręs,
manai dabar tau gyvas rasau?
ko skaitai? vistiek meilės nematai!