Kai buni viena

Lieku su savo mintimis.
Visai viena, visai visa tikra.
Glaudžiu aistringą rudenį,
Kvėpuoju tik tyla...

Dulkėtais praeities takais
Keliauju pėdom svetimo šešėlio...
- Matai?! Tenai, bučiuoja angelai
Šopeną skambinamčią ranką vėjo...

Mintis paspruko išgasčio pilna,
Pabaidė triukšminga minia.
Tyra tyla jau sudrumsta!
Aš kitokia, nebe viena...