Rymojo mergaitė

Rymojo mergaitė ant palangės ilgai,
Veidas bylojo, kad gera jai.
Pamatė už purvino stiklo laukus,
Žvelgė į tolius plačius.
Žvelgė įdėmiai-
Akys suskaudo,
Ne nuo žiūrėjimo,
Ne- nuo skausmo.
Širdelę sudiegė kaži kodėl,
Varganą dalią prisiminė vėl:
Išvydo motutę, išvydo akis,
Išvydo jos plaukus it anglis.
Veidą nutvieskė tyra šypsena,
Kaip gera matyti vėl ją.
Rymojo mergaitė ant palangės ilgai
Svajonėje skendo jos pėdos giliai.
Bet kas gi barbena į langą piktai?
Ak, tai varna primena jai:
Mamytė toli, mamytė negrįš,
Nors plyšta širdelė dukrytę išvyst.