Išklausyk

Dar kartą išklausyk...
Net nežinau nuo pradėti...
Gal dar kartą pasakyti...
Kad myliu tave?!
Koks brangus man esi?!
O gal geriau nesakysiu,
Visiškai nieko...
Tiesiog prisimink tas akimirkas,
Kurias praleidom kartu...
Tas akimirkas kuriose tik tu... ir aš...
Ar pameni, kai laikydavai mane apkabines?
Taip tvirtai, lyg rankose visa pasaulį turėtai...
Tada aš buvau pati laimingiausia...
Aš turėjau sparnus, kuriuos man suteikei tik tu!
Kiekvienas rytas atrodė nuostabus...
Nes mano pasaulyje buvai tu!
O dabar nėra nieko!
Nebeliko nieko ką man sakei...
Viskas dingo kai tu išėjai...
Palikai manę vienui vieną...
Ir net nepaaiškinai kodėl..
Liko tik ašaros, kurios bėga prisiminus tavo veidą...
Manęs tau jau nebereikia, o gal niekada ir nereikėjo...
Dabar turi kitą kuriai dovanoji tai...
Ką kažkada dovanojai man... save!
Bet prisimink kada nors ir tu...
Aš tau ir dovanojau didžiausia turtą... save!
Ir savo meilę... kuri gyva dar ir dabar...
Ji gyvens šioje žemėje tol, kol gyvensiu ir aš...
Perdaug man brangus esi...
Kad taip lengvai galėčiau tave pamiršti...
Visada liksi mano atmintį... visada...
Mano meilė tau per daug stipri...
Ji niekur nedings, ji lauks kartu su manim!
Tu taip greit atėjai ir išėjai...
Kad net nesupratau sapnas tai ar tikrovė?!
Tu man buvai vienas!
Vienas kuriam atidaviau gražiausias savo,
Dienas, valandas ir minutes, bet tau viskas buvo nesvarbu!
Tu tik sugebėjai pažeminti ir palikti manę vieną!
Tačiau vistiek galiu  šaukti myliu tave!
Ir tikrai mylėsiu!
Kad ir kas nutiktų, mylėsiu...
Mylėsiu AMŽINAI!