vaikiukas su laikraščiais
paraityti džinsai
monetos kišenėse
kukliai čiaupo lūpas
jis net nesiūlo
grobis jo menkas
eilinis penktadienis
mergina pilkais sandalais
gagetuoja tarmiškai
jos palydovė skėsčioja rankomis
karys nerūpestingai garsiai skaito tvarkaraštį
Biržai Parovėja Alizava
neaukšta pana
ryžtingai kerta aikštę
jos kasa styro kietai
P. S. toks buvo pusiaudienio momentas Kauno autobusų stotyje išvykstant į Šiaurės Lietuvą 2006 vasarą. Veiksmo vietą perkėliau į Biržus, kur vaikiuko pardavinėjančio spaudą nebuvo. nei ryžtingumo, kaip Kaune. Bet intensija, pamatyti veiklią, motyvuotą Lietuvą paskatino parašyti šį eilėraštuką.
Erato,
viską užrašiau tuomet, kitaip neprisiminčiau tiek detalių ir puikių žmonių.
Begemote,
ar siutina gyvenimas?
Pažymėtas Langeli,
eilėraštyje nenoriu konkretizuoti idėjų, nes poezija, kad ir verlibras, yra kiek pakylėta, ne viskas tinka aprašymui. Rimuota poezija iš vis reikalauja itin pakilios dvasinės būsenos, kuri šiame amžiuje retesnė dėl laiko stygiaus, manau.
hari, tu tikras įspūdžio žmogus. Beje, ką rašei man, labai teisinga ir visuomeniška. Deja per daug tv įtakos ir premjer postai nevykusiai suskirstyti.
O ši šiaurės Lietuva gerokai trasformuota. Bet p.s. spėjo paaiškinti, kas yra kas. o tavo prisiminimai stipriai veikia net keliems metmas prėjus.
tai ten pasiteisinimą galima sugalvot (karas, konfliktai religijos pagrindu ir t.t.), bet čia , aiškiai skirsto į klases rases ir dar dievai žino į ką. Viename provincijos miestelyje vietinės valdžios atstovas sako: pas mus nėra verslo ir gerai. Į klausimą kas pasikeitė per 18 nepriklausomybės metų, susiima už pakaušio taip lyg būtų per jį su beisbolo lazda gavęs. O tas noras tavo , šilumos Begemotui labai suprantamas, geriu kasdien žoleles imunitetui.
jo, gal esu turkas, turiu esti kadsien česnakus, nes kitaip žiemą momentaliai susergu. tai žinai, kloakų kitose šalyse yra tokių, kur karo zona, namai kvartalais išdegintais langais. gerai, kad šiandienšviečia saulė. galėtų kasdien, blyn
a, būčiau pamiršęs. santaros-šviesos suvažiavime buvau kažkur prie Čikagos, - atsitiktinai, vaizdelis ir jausmas ten nepatiko, jei atvirai. kažkokie visi sėdėjo apsišikę, bet įkvepianti vieno istoriko patrioto iš Vilniaus kalba uždegė senius dipukus, ir buvo malonu matyti kaip jie švyti, kad Lietuvoje yra tokių nuostabių fanatikų. na, kai kurie dipukai grįžo į Lietuvą, bet yra ir tokių, kaip aš svolačių, kurie nori žiemomis gyventi floridoje, ar bent jau Turkijoje.
Sutinku, kad ne visi geria. Ne bilietuose esmė, ten buvo tiesiog NEĮLEIDŽIAMA. ir čia ,,be pykčio''. nesakau kad visur, viskas žlugę, bet yra vietų kaip kloakos (čia iš kelionių įspūdžių)
gal tai buvo verslas. bilietai i rengini kainavo ko gero? nežinau, po velnių. ir tikrai Lietuvos ir kai kuriuose kaimuose puiki veikla išvystytą kultūrinė. ir yra juanimo, neišsibėgiojusio po Anglijas, Airijas. Aš objektyvistas. patikėk, vaizdelis aišku neitin rožinis, bet yra visko. ir ne visi geria kaime juodai.
Haris nėra susipažinęs su tikra padėtimi LT miesteliuose ir (atleisk man viešpatie) kaimuose, paskutinė karta ten gyvenanti yra 35-40mečiai, kas už jų? neveiklumas visiškas, nenoras nieko keisti dar didesnis, mokyklose vaikai atsiprašant bimbą muša, dvasinis nuosmukis totalus. Faktas iš gyvenimo: šįmet ,,santaros-šviesos'' suvažiavimas vyko Alantoj (Molėtų raj.), pastate kurį savo kančiom ir užsispyrimu atremontavo tuometinė bendruomenės vadovė ( pavasarį ją papjovė, bet čia kita istorija), tai va į tą renginį, vietiniai (suprask kaimiečiai) nebuvo įleidžiami, (motyvacijos nežinau), jame daug kalbėjo filosofijos profesorius, kiekvienu atveju mėgstantis kalbėt apie veržlę ir dinamišką Lietuvą, aukštinantis meną elitui ir elitą menui. Klausimas: kaip jaustis tiems likusiems už durų, net tiems paaugliams, kurie tiki šviesia ateitimi?