Pažiūrėk—princesė eina
Pasakos keliu ilgu.
Ir medaus mėnulis teka
Virš auksinių jovarų.
Paklausyk—fleita užgrojo
Prie čiurlenančio vandens.
O nykštukai, radę lobio,
Skambina sau monetas.
Tu užuosk, kaip vaišės kvepia
Rūmų menėj nuostabioj,
O smilkalų aromate
Išnyksta kvepalų vaidmuo.
Tu pajusk, juk meilė gimsta
Karalaičių širdyse.
Raganą įveikę dviese,
Jie kartu dabar ir čia.


S1n1








