Apmyžtos gatvės.
Perpildyti metro, kurie užsidega.
Kartais.
Karštis ir baltos dulkės Luvro kieme.
Negailėstinga saulė
Svetimam mieste.
Kondicionuoto oro ilgesys:
jisai mane uždaro
muziejų salėse,
kur ieškau grožio
ir bėgu nuo nuobodulio.
Šešėliai medžių,
parduotuvės,
aš ieškau šalčio.
Prieblandos, užsiėmimų.
Miestas nekaltas..
tai mano suknistos problemos.
Mineralinio vandens medžioklė.
Diena po dienos.
nu zinai mojuoju raugintu agurku ir nezinau ka daryt. eilius kuri o mailo tai taip ir neparasai smike tu. pakankamai tave pazistu kad eiliu suprasciau panasiai kaip tu. o mandarino svajone matyt niekad nebuvo susidurusi su staciokiskais ir tikrai neissilavinusiais zmonemis. jei ji tikrai tokiu pazinotu apie tavo lyrini subjekta paprasciausiai patyletu
xeres,tu buvai paryziui, ar cia tavo vaizduote? Ar siaip priesiskas nusiteikimas?
Aisku sveikintina tai, kad tai priesingybe paryziaus liaupsinimui, sablonui ir Cicino dainoms... bet man idomu ar visa tai turi pagrinda.... Gera ideja paryziu pavaizduot kitaip... bet...eilerascio ;lyrinis subjektas toks biski staciokiskas atrodo.. ir neisilavines...
jo, as niekad ar beveik niekad nesikamuoju rimuodama ir bandydama perlauzti ivaizdzius ieskodama ritmo. cia, tiesa sakant, ne eilas, o tik kazkoks nonsensas, bet kas atplauke galvon, ta ir sudeliojau:)