Veidas tapo šaltas kaip plienas,
Mūšeikų būrys man nebemielas.
Galvos skausmas aptemdė jausmus,
Porcelianinio žvilgsnio lūžis baugus.
Rankos nusvirusios, kryžium pasmeigtos,
Velnių takais dienos nueitos.
Kruvinas prakaitas liejasi godžiai,
Kur tik žengiu, ten smarvė ir suodžiai.
Su kuo kalbu, matau apgaulę,
Akmeninės mintys apjuodina saulę.
Užmaršties šuliny mane paskandinti mėgino,
Žavi ta bedugnė, lyg taurė raudonojo vyno.


Pirate x



