Ta pati kronika

2045. Tas pats per tą patį. Lietuva atskirta nuo Vakarų antrąja gele -
žine uždanga. Svetimšaliai ir kolaborantai visiškai nuniokojo rytinę bei pietinę Lietuvos dalis. Tiesa, šiaurinė, o ypač vakarinė vis dar gyvavo. Ruseno viltis - Rygos uostas (šiauriau Lietuvos esančios valstybės išsaugojo nepriklausomybę, tuo tarpu piečiau esančios ša -
lys nesugebėjo atremti ateivių iš Rytų. Net ir Graikija su Turkija atsi -
dūrė „motiniškoj“ globoj). Lietuvos pramonė sparčiai modernizuojama,
kuriasi pirmosios kosminės stotys, tačiau visa tai pareikalauja didelės
aukos: stipriai žalojama gamta, jos ekosistema, absoliučiai nepaiso -
ma ekologinių dalykų. Lietuvos miškingumas sumažėjęs nuo 30% iki
16%: miškai naikinami dirbamos žemės sąskaita, be atodairos vyksta
melioracijos. Pagrindiniai valdžios tikslai: kuo aukštesnis ž. ū. ir pra -
monės lygis, reikia kuo glaudžiau kontaktuoti su nežemiškomis civili -
zacijomis, bet kokia kaina sukurti drausmingą kariuomenę ir galin -
giausią pasaulyje karinę pramonę. Kasdien iškirstose miškavietėse galėdavai pamatyti krūvas iššaudytų ar šiaip sau pastipusių žvėrių.
Žemaitija buvo bene vienintelis regionas, ilgus metus nesudėjęs ginklų, siekiąs atkurti laisvą, atvira Vakarams Lietuvos valstybę. Iš miestų išskirtinį vaidmenį vaidino Klaipėda (paradoksas - juk prieš okupuojant mūsų šalį, 2020 m, šis miestas reiškė didelį lojalumą seną -
jai sovietinei santvarkai, o dabar jis kovoja prieš svetimtaučių bruka -
mą ideologiją, išlikęs net ir uostamiesčio Senamiestis - juk prieš okupaciją jis atrodė žymiai kuklesnis negu, kad pvz. Vilniaus, kuris dabar jau kaip ir visiškai pražuvęs). Beveik nepaliesti Kuršių Nerijos miškai. Tiek istorinė Mažoji Lietuva, tiek Žemaitija reikalavo autono -
mijos LIETUVOS SOCIALISTINĖS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS su -
dėtyje. Ir pačią valdžią nervino, jog kelias į Baltiją uždaras - nejaugi tik vidaus vandenimis pasitenkinsi. Gali tik saugoti siaurą, 40 km. pločio jūros ruožą, jei jį peržengsi - įtuš Vakarai, o tada jau gali kilti intervencijos pavojus. Klaipėdos valdžia pralobdavo vien tik iš medie-
nos, kasdien milžiniškais kiekiais upių laivais iš visos Lietuvos gabe -
namos. Tiesa, Klaipėdos ponai, palyginti su kitų didžiųjų miestų po -
nais, tebuvo tik pasiturinčiai gyvenančios žmogystos, nes nei pramo -
nė čia taip nebuvo toli pažengusi, nei kosminių stočių buvo - Vakarų valstybės prisakė nežaloti gamtovaizdžio, neteršti jūros.