Snaigių pasaka

Užgaubus miestą  nakties kerais,
Žiemos snaigės lange išraižys linksmiausią pasaką...
Apie  Stebuklų šalies valdovę Laimę,  karalių Džiaugsmą ir  mažąją princesę Draugystę.
Už suplukto sniego kalno, primenenčio Senį  Besmegenį, skendi Sniego pilies bokštai
Žiba ledo stiklai, mirgsi švelnios liepsnelės... Aukštai aukštai...
Nedrąsiais žingsneliais, perpridus purvyno upokšnius, pritipenu prie lango...

Viduj vyksta puota...

Čia princai linksmi ir draugiški,  tik nepastebi, kad su nušleivotais batais
Čia ir ledo princesės ... kurioms nerūpi jų suplyšusios suknelės
Jie tyliai šoka... tik šokio žingsnių neprisimena...

Išdidusis Juokdarys išaušus vidurnakčiui prapliups juoku...
Tokiu tyru, švelniu, sodriu balsu.

Nerūpi čia nei turtai, nei prabanga
Neegzistuoja Išdidumas...
Teegzistuoja čia nuoširdingoji Laimė.



P. S. Laimingų Naujųjų metų:)