...

Sijonas turi būti trumpas. Nei tai
kova idėjų nei tai grožių mūšis,
kada įvyksta žvilgsnis ypač greitai
ir vyzdyj keičias visos plyšio rūšys.

Sijonas turi būti trumpas tartum
vienintelio į niekur šūvio garsas.
Prieš valią pirmą ateitį pasverum.
Trumpumas, ką gi, tik svėrimo farsas.

Sijonas turi būti ryškiai trumpas
lyg frazė, lengvas anekdotas,
asmeninio stilisto siekio triumfas
erdvėj, kur norais oras užkoduotas.

Sijonas turi būti trumpas tartum
mėginimas – tik veltui – pasiduoti
tam nesvarumui, kuriame petardos
nežino eisena tai ar vaizduotė.

Sijonas turi būti trumpas, žinant,
jog sąžininga nevyniot į vatą
taip pat ir vaizdo, galinčio grąžint ant
viršūnės, atveriančios rezervatą.

Toks horizontas apačia sijono,
kur kojos vertikalė dingsta saugiai
ir skambant muzikai akordeono –
Astor Piazzolla?.. – tu viduj sustaugei.