Linksmų Kalėdų..

Nors aš dažniai paklausiu,
Kaip Tu gyveni –
Žinai, juk žmonės viską mato..
Bet pro Tave aš praeinu slapčia
Tavų akių bijau lyg karo.
        Tavęs nekalbinsiu, neklausinėsiu –
        Taip noriu, kad ir Tu kentėtum,
        Nors aš esu kalta,
        Bet Tu per daug žiaurus –
        Todėl manyk, kad vienas kankinies, brangus.
Kiek pykti dar Tu ketini?
O juk dabar Kalėdos –
Aš taip norėčiau ranką Tau paspaust,
Neaiškint nieko ir neklausinėti
Tik pastovėt šaltam ore šalia Tavęs akimirką...
        Bet aš ir vėl jaučiu...
        Praeisi pro mane lyg šaltą mūro sieną...
        O aš širdy paverksiu paslapčia
        Ir nesvarbu –
        Už lango vėl Kalėdos.
Linksmų Kalėdų, Mylimas Žmogau,
Nors nekenti manęs labiausiai.
Aš pasistengsiu nebevaikščiot tais keliais,
Kuriais abu svajojome praeiti..