-.

Klausant prancūziškos dainos, žvelgiant į praeitį ir ateitį. Daina buvo lėta.

Gesina debesys mėnulio blyškią dagtį,
Su vėju - dulkės ir lašai pikti.
Keliu pafrontės visą mielą naktį
Žygiuojame tarytum užsukti.

Tamsos šešėliai, ilgstant nakčiai,
Tankūs,
Bet aš matau pro atšvaitus gaisrų
Prie kelio pamuštus fašistų tankus
Su kryžiais, su kiaurymėmis nasrų.

Anglėtos medžių griuvenos atšlaimuos.
Net ir žolė - visa išdegus čia.
Ant - dešinėj kalnely dega kaimas -
Ties juo ir karo, skirto mums, pradžia.

Rods, dingsta nuovargis. Keliu mums nužymėtu
Sugludę žengiam tylūs, be kalbos.
Lig fronto lieka porą kilometrų.
Tad ir lig mūšio - pusė valandos.

Keliai, keliūkščiai - jų tiek daug aplinkui,
Ir liūnai, kur velniai pasivaidens...
Smolensko žemė mus lietum sutinka,
Jame daugiau gal švino nei vandens.

Bet mums kol kas gyvenimas dar duotas,
Ir vos prabudę su rytų aušra,
Palaidines mes skalbiam prakaituotas
Upeliuose, kuriems vardų nėra.