Besparnis angelas gaubia
Savo šviesa nenuoramas
širdis -
minorine gaida sveikina
brėkštantį rytą
Įspraustą į užgaidos rėmus
užkištus po ritmo stikliuku
ir ištrykštančius melodija
sparnuota...
Ant postamento
Baikščiai dairos
Žemės angelas...
Užgęsta šviesos
nusileidžia uždanga
ir jonvabalių fone
subtiliai pritariant
soliniam žiogo menuetui
pragysta Užupio šventorius...
į ritmą nepataiko kerėplos
širdys...
dedikuojama Sandrai ir Vytautui...