Be pavadinimo

Paveikslai ir langas -
Tik jie sieja mus su pasaulio erdve.
Tai tarsi urvo angos,
Jų spinduliai pasiekia ir mane.
Matau švininę atmosferą -
Ji pykina mane,
Tai varžtas mano sielos,
Sušvelnina ją tik tamsa.
Matau dar iki šiol klajojantį keleivį:
Jo juodą skėtį,
Ilgą juodą paltą,
Net šunį, juodą kaip anglis,
Priderino žmogus prie savo silueto.
Žmogau, žmogau, juk tu - kvailys -
Nesupranti? - Tavo šunyčiui
Labiau patiktų mėlyna spalva.