Dalis širdies esi...

Sugrioviau tiltus, kuriuos kadais taip sunkiai aš renčiau,
Sugrioviau pilį, kurioj slapčia mes prisiglausdavom,
Sugrioviau svają, kuria aš gyvenau ir Tu galbūt..
Sugrioviau viską, ką kažkur turėjau.

Galvojau, kad ramiai gyvent galėsiu,
Kad priekaištų pati sau neturėsiu...
Deja, suklydau... Skaudžiai sumokėjau...
Ir iš širdies Tavęs išplėšt nesugebėjau.

Dabar aš gyvenu kažkur..
Ir Tu kažkam vėl gyveni..
Ir per Kalėdas vėl širdin grįžti –
Sakyki, kam mane taip kankini?

Norėčiau sužinot, kaip Tu dabar jauties,
Ar išmetei visam mane?
Norėčiau sužinot, ar dar yra vilties
Praeit pro šalį ar sutikt slapčia.

Dalis širdies esi, užmiršt Tavęs nesugebėsiu,
Ir nors iškėlus galvą praeinu šalia,
Bet širdy ašarų nesulaikysiu –
Ten skausmas begalinis, nes Tu dalis širdies esi..