tarsi mažas sraigiukas netyčia pakliuvęs į paežerio paukščio lizdą,.. tiek daug užmatyti,. ir,.. taip baisu, kad jau „aš“ saugiau su žodeliu „tarsi“.
=)
"Aš tarsi čia
Čia tarsi aš"
o čia gražiai įžaidei įvardį į aplinkybę.
Bet štai tie "žvyrų ežerai"... man - vienareikšmiškai netinka panašios metaforos, nepasakyčiau, kad jos neskoningos, jos tiesiog netekusios pagrindinio "mėgdžiojimo" principo, nėra panašumo, gretini du nesugretinamus dalykus. Žinok, nekuriems patinka tokie dalykai, bet manęs jie neveža - tarsi beprasmiai žodžiai gerbiamam žmogui, panašiais atvejais renkuosi tylą.