Sena, pabodę ir koktu 2

Šešios valandos vakaro beldžias.
Šlamėję kaimo langai aprimę
Užgesina skaudamas namo žaizdas.

Trupina sužiedėjusią duoną
Duobkasio pražilusio dukra.
Vašku tekėjusios rankos liesdamos
Verkdamos tiesia užmigt kasose.

Kaimo kampe statytos supynės
Girgždėdamos, svyruodamos
Ir pakaruoklis ant tos pačios šakos
Blaškosi vėjo ir sniego glėby.

Mėlynos odos ir tokių pat akių
Supuodama siuvo lėlę tavo sesuo.
Raudona suknele siuvinėta dabinta
Ir drobės austos pilko veido.

Duona ir vaškas, užgesę langai
Kai jojo kazokai per kaimą nūnai...

Blaškomos vėjo supynės ant medžio,
Raudoniu siuvinėtas sniegas pradengęs,
Drobėtą sesės veidą ir mėlynas akis,
Pasiglemžė šimtą kazokų ant upės.

Ir vieną mėlyną užsimerkusį kaimą.