žvelgiant į dangų

Keistos muzikos pasekmė,
Mano ironijos tikslas.

Snobiškom gatvėm pražengus,
Sniegas teoriškai skverbias.

Miestas, provincijos kvapas
Kaip pievos į smegenis smelkias .

O jūra iš mano peizažų, 
Pakyla ir sapnas vėl tvenkias

Skausmas iš Dievo rankos,
Galybės galui atžengus

Pasineri sapno didybėn
Ir viskas išnyksta lyg trenkus.