Suprasti...

Noriu valgyti.
Žiauriai. Dietos ir kitos velnio gėrybės...
Na, nesakau, kad esu apkūni, tiesiog maistas...
"Junk food" pasakytų anglas ir nusispjovęs valgytų toliau.
Aš taip negaliu.
Man maistas - plunksna.
Ta prasme klaviatūra ir kompas
(prabilkim tikraisiais vardais)
na, aš eiles kuriu.
Ir pačiai keista, nes jų niekas daugiau neskaito.
Ir aš ne.
Norėjau stoti į poeziją, o tėvas sakė: neverta.
Pasirodo, specialybės tokios nėra.
Specialiai.
Žinau, kad tyčia!
Netikit? Parodykit nors vieną dalyką, kuris pasauly
įvyko šiaip sau.
Tai aš kalta dėl tos poetų mokyklos. Mano tėvas.
Tikriausiai čia per abu.
Dėl jos nebuvimo.
( aišku, aš juk vėl nusišneku, poetu reikia gimti, sako, o ne
mokytis).
Echmm...šiandien pusdienį rašiau žalsvas eiles.
Marmuriniame atspalvyje.
Spėkit, kas nors išėjo?
Ne. Aš nemoku rašyti. Išvis nemokėjau. Tik šiaip fantaziją turiu.
Net apsirūkyt nereikia.
Žolės.
Ar kitokio kaifo.
Aš ne už, aišku.Ir ne prieš.
Tik mane gal tada būtų lengviau suprasti...:)))