išeisiu
ir nebegrįšiu
meluoju
žinau, kad neišdrįsiu
karas čia mums
kitus juokina mūsų bėdos
kitiems rojus čia, ne karas
tik jai ir man viskas blogai
..vis dar slepiamės nuo nematomų priešų
nesvetinguose erškėtrožių krūmuose
dar nepavargome kovoti
prieš visą pasaulį
savo tiesas įrodinėti
sėdint ant pabaigos slenksčio
labos nakties
galbūt neprabusime
nors ir slapta kasnakt tikiuosi sulaukti rytojaus
stengiuosi nepramiegoti
stebiu, kaip kaskart bandai pabėgti
ir vis sugrįžti;
stebiu, kad miręs galėčiau tau papasakoti
..labą rytą, brangioji,
vėl naują amžinybę leisime čia
kokia tu visgi juokinga...
stengiuosi tave pažinti kasdien iš naujo
neišvengiamai man primeni,
kad esu kažkam reikalingas
kokia tu visgi juokinga...
bet vėl pastebėjau, kad juokiuosi vienas
štai ir vėl..
tu myli mane;
tu nekenti;
man atrodo, kad tave suprantu
nė velnio...
vaikiški žaidimai atrodo pernelyg rimti
o galbūt viskas pasikeistų,
jeigu sugebėčiau išlipti iš savęs