Kartais noriu pakilti aukštai
virš baltų debesų
groti it angelas kanklėm smagiai
suptis laiveliais gėlių.
Retkarčiais noriu turėti
aukso gijas suvertas į karolius
puošti, dabinti, lydėti
į marių plačias bedugnes nemaruolius.
Dar noriu paduoti
ranką grublėtą keleiviui liūdnam
nuvesti į sniegenų šokį mylėtą
nugriūti kartu pusnies patalan.
Kai kada savo ištisą juoką
noriu padėt ant svarstyklių lėkštės
atiduot savo džiūgesio kruopą
tam, kuriam trūksta vilties.