Laiškas pavasario skliautams

Pakeli akis į tą didybę,
Spindi tūkstančiai molekulių ir nė pats nesupranti -
Kas ten taip traukia.
Palaima migdanti,
Malonumai, kurie varžo,
O turėtų graužti sąžinė.

Tu esi savo Mokytojas,
Tu pats viską labai gerai žinai.
Nesivaržyk, bet
Dangaus ratai nelaukia.
Nesupyk, bet Tu -
Šlykštus egoistas, dar ir savanaudis.

Aguonos vakar rytą dainavo.
Negirdėjai?
Gurkštelėjau šaltos arbatos ir
Sieloje palengvėjo.
Seserys rašo kuolus, o
Mylintys - dvejetus.