Medis

Dievindami save, mes pakylame nuo žemės
Iškeldami tai, ką nešiojamės giliai viduje
Paliekame kiemą, namus, artimuosius
Ir skrendam tolyn, kur pažįstam save
Praskriejame amžius, dienas ir savaites
Surandam save, ir suprantam:
Aš toks kaip ir tu
Viduryje lauko stovintis medis apleistas.
Aš toks kaip ir tu, oras vanduo ir ugnis
Aš dalis to, ką vadini liūdesiu, džiaugsmu ir meile
Aš dalis to, ką nešiojamės kiekvienas širdy.
Aš žmogus
Viduryje lauko stovintis medis apleistas.