Atėjai rudenį kaip saulė

Kai pirmas lapas, pageltęs vienišius, nukrinta
Ir niekas medžių šnaresio negirdi,
Rugsėjo saulė tyliai danguje nušvinta,
Rūpestingais spinduliais paliečia mano širdį.

Saldi sapnai ir svajos išsipildo
Tą jaukų rytą, viską dengia auksas,
Su meile saulė šaltą žemę šildo,
Nes į platų langą pasibeldė džiaugsmas.

Kuris netyčia atsirado vakar,
Kai virš žolės dar plūduriavo rūkas,
Mes vienas kitą taip gerai supratom
Ir tu davei man laimės, kurios trūko.

Ir dabar tą laimę savyje nešioju,
Gražiausios mintys ir jausmai mane apsupo,
Tai nėra sapnas, tikrai aš nesapnuoju,
Kad širdyje nėra vakarykščio rūko.

Su šypsenomis gražiai kalbėjom naktį,
Atsimeni kaip žodžiai nesilieti negalėjo,
Ir nors mano nuojauta nieko nepasakė,
Atėjai kaip saulė, tamsą nugalėjai.