neApibrėžtas pasaulis

Pagalvė šnabžda tyliai man į ausį –
Ta nemiga kaip kamštis pakeliui į darbą,
Ir karts nuo karto aš savęs paklausiu –
Ar turi miegas mano filme kokią svarbą?

Galėčiau imti nagrinėti, grįsti faktais,
Kodėl ir kas, ir kaip aplinkui vyksta,
Bet paremta tai nerašytais aktais,
Kas nori – tegu ima ir supyksta.
Supyksta, kad neaišku iki galo,
Kodėl žmogus, kodėl jis naktį atsimerkęs
Į tamsą žvelgia iš po „ adijalo“,
Toks susimąstęs, kartais apsiverkęs,
Ir bandantis pasaulį apibrėžti
Tarytum formulę. Kaip vadovely.
O kitas savo mintį nusipieštų,
Kaip minkštą Dievo avinėlį.

Kas keista – jie abu bus teisūs,
Nors iki galo niekas ir nežino,
Bet argi mum tos jųjų mintys baisios?
Kiekvienas žiūrim savo kiną.