Pirštas pasisavino tavo žiedą ir pirštui negėda.
Tu parašysi knygą, tikrai žinau, kurios herojai busim mes. Aš tau padėkosiu, visada norėjau būti herojum.
Tu trapi švelni, bijau tave priliesti.
Prarandu moteriškumą, kai savo grakščiais pirštais glostai mano kaktoje nuovargio raukšles.
Sėdėsiu užčiaupta burna,
Bijau nesuspėti išgisti žodžio kurį man
sakai.
Tavo sakinys brangesnis už pono prezidento parašytus įsakymus.
Tavo kojos pirštukas kvapnesnis už pono prezidento gucci parfiumą.
Lūpas paraližuoja, kai bandau pasakyti tau svarbiausią dalyką.
Tavo galvoje radioantenos,
Tavo pilve pjaunasi šunys,
Tavo šlaunys baltos.
Ponas prezidentas uždustų, jei tik turėtų lakesnę
vaizduotę.
Tu negraži, kai maudaisi karalių išlaižytoj vonioj. O ponas prezidentas už tave tokią savo sušiktą šalį parduotų.
Tu to norėtum.
Aš niekada tavęs neatsisakysiu. Parduok save tūkstantį kartų. Aš niekada.
Koks vandens skonis, jeigu pilnatį užstoja debesys?