Pasimatymas švenčių išvakarėse

Melodijos vėjyje linksta. Vienatvė sušoka fokstrotą.
Šalia guolio išsirengia siela. Tik tada pamatau, - ji kuprota.

Pro jos lūpas garuoja tyla. Aš veidais įsispaudžiu į stiklą.
Skiedrelėm suskeldėja mintys. Tarsi dievas panirtų į miglą.

Kai atsigręžiu – stypso šalia. Šaltas prakaitas varva per kojas.
Pilnatis dar negreit. Bet kaukiu. Siela darkart už nieką aukojas.

Per žemę ateina Kalėdos. Kaip į sniegą žemyn su snukiu.
Priešais nuosavą sielą įsižiebiu gėda. Ir užmerkiu akis.

Apanku.