Meilė mano svaigi kaip vėjas,
Sklidina taurių jausmų, kuriuos
Aš jau seniau išsakiau.
Vardą jo ištariu kupina vėjavaikiško džiaugsmo,
Bet į akis sunku pažiūrėti.
Lyg jūra banguoja mūsų jausmai,
Kaskart vis primindama senus prisiminimus
Kuriuos saugau paslėpus širdy.
Nors aš jį myliu-
Negaliu kentėti man nėra vietos meilei,
Ją užgožė gili tuštuma.
Nakties tyloje praeitis pralėkė taip greitai,
Aš apgailestauju, bet aš vistiek tave myliu.
Tikiu, vėliau mes susitiksime ir būsime amžinai,
Kartu, nes man nebėra prasmės likti šia
Maža pasaulio dalele.