Gražu,
kai lietus
dangum brenda lėtai,
pasiekia tau veidą,
pabučiuoja
ir tyliai
numiršta.
Gražu,
eini keliu,
dulkės aplink tave
vis šoka, sukas,
nerimsta.
Galiausiai
randi namus
ir kelias baigiasi.
Gražu,
kai Žiema.
Tu tiek daug sudedi
į tas naktis, tokias
kaip ir dienos,
ir vakarus,
besiilginčius ryto.
Staiga pajunti,
jog kažkas
tavyje
stingsta...