Ir tu

Baltas lapas
nekaltumu spinduliavęs
prieš mano valią tampa
minties auka
ir tu negali nerašyti
ir tu negali nurimti
ir tu ir tu ir tu
pasiduodi
esi įpainiojama
oro oro oro
dusti
supratusi
savo menkystę
savo paikystę
užsižaidei vaikeli
smėlio pilys
vien smėlio pilys
tavo gyvenimas
smėlio pily
tveriame naikiname
tam sutverti
šeši penkiolika septyniolika
visas pusšimtis žodžių
į galvą sulenda
tarsi erkės
geriu erškėtrožių arbatą
turiu įprasti būti valdoma
o taip norisi
būti pasiutėle
nenumaldoma
šokti pasiutpolkę
šokti kvatotis kvailioti
muzikos kvaituly
lekia žodžiai velniop
į prarają
iš galvos galvelės mano
baltas lapas priraizgytas
raitosi it gyvataitė
žvakę ant stalo turiu
žvakę degančią
vis žaidžiu ir žaidžiu
jos šalčiu