Gyvybės laivas, II skyrius, II dalis

Bilas atsibudo lovoje. Pirma mintis buvo „Standartinės Maistinės Košės sukeltas košmaras‘. Tada pastebėjo, kad Sandra taikiai guli šalia ir niekaip netrukdo išsiropšti iš migio. O tai jau buvo beprecedentis įvykis. Galų gale pastebėjo, kad kažko trūksta.
Dzin!
Su tokiu garsu atėjo pastebėjimas, kad kairėje pusėje prie lovos nėra sienos. Bilas prarado paskutines viltis ar iliuzijas, kad gali tebebūti „Grafe Bate“: ten nebuvo lovų ne prie sienos. Atsilaisvinusią vietą užėmė Lipk-ir-Veik bei Velniop-Nieko-Nepakeisi-Miegok karinės stovyklos. Po penkių minučių įnirtingos kovos nugalėjo aktyvistai, todėl Bilas atsisėdo ant lovos krašto. Iš šio taško pavyko apžvelgti didžiąją kambario dalį. Sienos, grindys ir lubos buvo baltos ir neryškiai švytėjo. Labiausiai jį nustebino trys durys. TRYS DURYS. Vadinasi, jo apartamentai buvo arba koridoriaus kryžkelėje, arba jis turėjo dar kokius tris kambarius savo apartamentuose. Aišku, sekantis žingsnis buvo ištyrinėti kitas patalpas. Už kairiųjų durų buvo lyg ir vonios bei tualeto kambarys: iš sienų paeiliui išlindo unitazas, dušo kabina ir milžiniškas keturkampis dubuo vandens – mitinė vonia. Dėl vandens stokos jų kosmose paprastai nebūdavo, nebent kas nors netyčia užeidavo vandens kometą ar asteroidą, ar šiaip kokį Neatpažintą Skraidantį Ledokšnį. Tokiu atveju dauguma žemiečių puldavo konvertuoti įvairias talpas į mėgėjiškas vonias.  Bilas irgi būtų pasimėgavęs maudynių malonumais, bet reikėjo tęst žvalgybą.
Už durų, esančių tiesiai prieš lovą, buvo kambariukas su stalu, kėde, kompiuterio interfeisu bei visais Bilo daiktais, buvusiais ant panašaus stalo stotyje. Kambaryje dar buvo Sandros konteineris, šalia kurio buvo sukrauta negausi jos manta. Neištyrinėtos liko tik trečiosios durys ir Bilas tikėjosi, kad jos atsiveria ne į atvirą kosmosą ar į kokį plazmos srautą.
Paskutinis kambarys pasirodė beesąs svetaine. Jos vidury buvo stalas su integruotu holoprojektoriumi.  Aplink jį buvo pastatytos dvi sofos, baltos, su medžio spalvos rėmu, derančiu prie stalo. Vieną sieną užėmė baras: matyt, pagrobėjas nusprendė visą iš stoties pagrobtą alkoholį išdalinti komandos nariams lygiomis dalimis. Daugiau kambaryje nieko akivaizdaus nesimatė, išskyrus dar vienas duris. Bilas nuėjo jų patikrinti. Įvairovės dėlei jos neatsivėrė, tik ryškiau sužybsėjo raudonas jas puošiąs ornamentas. O tada atsirado ir bloko piktograma.
- BU!
Bilas šoktelėjo iš nuostabos ir apsisuko. Virš stalo kabojo didžiulė galva ir žiūrėjo į jį.
- Che che che, negalėjau susilaikyti kai pamačiau tave slampinėjant po tavo apartamentus. Kadangi dar anksti ir ne visi tavo kolegos atsikėlė, aš nieko nepasakosiu – turėsi palaukti bendro instruktažo. Tiesa, gal pageidautum išvysti ką jie veikia?
Bilas, vis dar susierzinęs dėl išgąsdinimo, pritariamai linktelėjo. Galvą pakeitė kiti vaizdai.

Kapitonas, išsikėtojęs po visą lovą, įnirtingai miegojo. Jo mergina, žaliaodė nimfa, vaikščiojo po kambarį ir trynė užpakalį, užgautą krentant iš lovos po kapitono rokiruočių. Mergina neatrodė labai išsigandusi.

Toska miegojo vienut viena ir tvarkingai, kaip ir turi miegot tikras kariškis.

Lapsardas naudojosi dušo privalumais. Kaip jis sakydavo: „Valgyk sočiai, nes nežinia, kada valgysi kitą kartą; prauskis, nes vanduo – deficitas“. Jo trys žmonos miegojo suvirtę į žalsvą orkišką gniutulą ir karts nuo karto per miegus suurgzdavo, suniurnėdavo ar nusikeikdavo.

Lovos viduryje, suglaudęs kojas ir prie šonų priglaudęs rankas miegojo Levis. Visą stebėjimo laiką, be intensyvios veido mimikos, jo poza visiškai nepasikeitė.

Šeimus, kaip ir Lapsardas, jau buvo pabaigęs miego fazę ir mėgavosi vandeniu varomos sanitarijos sistemos malonumais. Tik jei orkas maudėsi ir turškėsi vienas, Šeimus į pagalbą pasikvietė savo ugniaplaukę rudųjų elfų rasės draugę, visa galva už jį aukštesnę.

Khiel ir Khiol, dvi driadės, sulaukė didesnio dėmesio nei likusi komanda. Jų kambarys priminė džiunglių namelį, kurio didžiuliame hamake įtartinai glaudžiai gulėjo sesutės.

Kartais įpročiai prasimuša į paviršių, kad ir kaip juos slėptum. Serveriai savo talpose dažnai plūduriuodavo embriono pozoje. Tokio instinkto padarinys buvo numesta antklodė, sujaukta patalynė ir viduryje lovos susirangiusi Vela. Jos kambario sienos atrodė kaip kitaip: laivas taip stengėsi apsiginti nuo galimo bandymo įsilaužti.

Lola stotyje irgi buvo susiradusi draugą. Nežinomos genties indėnas, šamanas ir nežymus telepatas, miegojo surėmęs savo galvą su Lolos. Taip jie kūrė sau malonius sapnus ir saugojosi nuo košmarų.

Vienas vaizdas atrodė groteskiškas net prie visko įpratusiems kariams. Bermontas, kuris buvo unikaliai raumeningai kaulėtas, glėbyje laikė tikrų tikriausią pilkšvai baltos odos vampyrę, varno plunksnos tamsumo plaukais. Meniškesnis vaizdas būtų išėjęs tik tuo atveju, jei juos kas paguldytų į dvivietį karstą.

Micius, tas murkiantis palaidūnas, miegojo susirietęs ant pagalvės. Lovos kampas buvo giliai suraižytas nagais.

- Kokie taikūs, kokie ramūs, atrodo, paprasti žmonės, o ne laiko užgrūdinti samdiniai. – tarė staiga atsiradusi galva. – Šiaip ar taip, duosiu dar kokias, mmm, dvi valandas, papramogaukit, o po to – pasitarimas.

Praėjus žadėtosioms dviems valandoms ir madingo vėlavimo buferiui visos Kaukolės buvo pristatytos į didžiulę salę. Joje buvo vienuolika kėdžių ir vienas postamentas su minkšta pagalvėle. Tuo ir baigėsi malonios žinios. Šios vietos buvo ratu sustatytos aplink apvalų altoriaus išvaizdos ir pusmetrio aukščio objektą. Jo šonus puošė skeletai, demonai, nuogos moterys, liepsnos, drakonai ir kitokie juodos spalvos ornamentai. Nuo jo tyso gyslos į kėdes, kurių atlošai buvo suformuoti į krutinės ląstos kaulo formą, ranktūrai baigėsi besivaipančių velnių galvomis. Postamentą su pagalve laikė nimfos. Virš kėdžių buvo projektoriai arba šiaip kažkokios pagalbinės tūtos, suformuotos į mitinių pabaisų snukius. Nuo jų dvylika spindulių/žarnų driekėsi link sienų, kurias dalijo į 24 dalis. Šios įlomėlės skendėjo tamsoje, tik rankos tįso apkabinti pertvarų. Pati patalpa buvo blausiai apšviesta ir šešėliuota. Aišku, prieš įėjusiuosius stovėjo Subjektas, apsirengęs senoviškai atrodančiais šarvais, padailintais mantijomis, kailiais ir vietiniais būdingais ornamentais.
- Sveiki, vaikučiai. Patinka dekoras? Tikra atgaiva akiai po šalto funkcionalumo, kuris kartais žavus, bet per keletą tūkstančių metų spėja atsibosti. Prašome sėstis, padėsite apsvarstyti mano planus. Galų gale, juk jūs karinių operacijų specialistai. Jūsų artimaisiais tuo tarpu bus pasirūpinta gernoriškąja „pasirūpinta“ prasme. Prašome sėstis.
Kariai atsargiai atsisėdo į sostus, Micius atsargiai užšoko ant pagalvėlės ir atsargiai įsitaisė patogiai. Altoriaus paviršius užsižiebė ir jame atsirado Paukščių Tako žemėlapis (kosmolapis?) su sužymėtomis teritorijomis. Paskui staiga jis pradėjo artėti, kol vaizdas sustojo ties viena sistema.
- Čia, vaikučiai pabiručiai, yra deLoreano sistema. Kaip kai kurie tikriausiai žino arba ne, čia įsikūrusi „RepliSeks“ kompanija. Kuris iš jūsų žino apie ją plačiau?
Levis pakėlė ranką:
- Jie užsiima klonavimu malonumui: gali pagaminti bet kokio žmogaus kopiją užsakovo pageidavimu. Produkcija labai paplitusi ne Imperinėse teritorijose, ypač žmonių pasauliuose. Produkcija yra klonai, tačiau neturi jokių teisių, po pardavimo jų šeimininkas tampa jų viešpačiu.
- Ačiū, Levi, už tokį trumpą ir podraug išsamų paaiškinimą. Esmė yra tame, kad man jų operacijos nepatinka ir aš ruošiuosi jas nutraukti...
- Tai mes dalyvausime savotiškame Kryžiaus žygyje? – paklausė Šeimus, Subjektas linktelėjo. – Na, mano žmonių teisių ir taip niekas negina, tai prisidėsiu, nors dėl tokios rizikos – mes juk neturim nuosavos armijos – atlygis turės būti karališkas.
- Nesijaudinkite, jums bus sumokėta ir dar dosniai, nes misija tikrai ne iš lengvųjų. Turėdami menkus resursus bandysime užimti planetą ir išlaisvint kiek tai milijonų vergų. Sudariau pagrindinius punktus, jei ką, atsiprašau už profaniškumą.
Holoprojektoriuje atsirado kubas su aprašytom sienelėm. Ant jų buvo pakeverzota:
1. Infiltruoti Replikantų Rojų, „Repliseks“ planetą.
2. Atkirst jų ryšį su Visata.
3. Sunaikint antžemines struktūras tuo pačiu iš kosmoso...
4. ... vadovauti klonų surinkimo operacijai.
5. Vykdant 3. pavogti klonavimo technologijas.
6. Pabėgti su klonais ir prisiplėštu grobiu.

- Klausimų bus?
- Tik vienas: kaip mes tai padarysim? – paklausė kapitonas.
- Ką aš žinau. – Subjektas gūžtelėjo pečiais. – Jūs esat kariniai taktikai. Jūs paruošit planą, aš aprūpinsiu, apmokėsiu.
Subjektas susiraukė:
- Tuoj išnirsim iš tunelio, man reikia pasiruošti. Išsiskirstyt, pasitarimas po 2 valandų.
Samdiniai atsistojo iš krėslų, katinas nušoko nuo postamento. Išeinant Bilas atsisuko ir paklausė:
- Kai jau esat mūsų samdytojas, kaip jus vadint?
- Mane? Velnias, nepagalvojau. – sugaudė laivo viduriai. – Esamam momentui tiks Dominas.