Savižudžių poetų liūdinti tauta
baltos odos spalva nebeišgelbės
akies vyzdy akacija kita
vėl lygumos ir lygumos dar pelkės
atlaidžiai vaipomės esu tikra
paženklino įspaudė šypsnio dovį
tauriausias širdis lanko nejautra
paklusome emocijom išrovėm
tikėjimą mylėdami viltis
jausmų diapazonas susiaurėjo
atsidangino minotauro pasekėjai
sapnuoti kiekvienoj šaltoj nakty
ir ilgesys ir ilgesys beraštis
neskaito jis emocijų kalbos
kodėl nulemta nuodėmėje skęsti
save m y l ė j o m e
kartų karta kartos