*****

Atvažiavo kaimietis
į miestą:
tingus ir raukšlėtas
jo veidas, sustingus lūpose
nejudri šypsena.

Jis vis gręžiojasi,
Palikęs arklį už turgaus tvoros,
mindžikuoja, pastovi eilėj
prie miestietiškų barsčių.
Paskui išlenkęs stiklinę
raudonvynio -
šnypščias, laikydamasis ienų,
ir virpančiais pirštais
grabalioja arklį už snukio...

Krenkščiodamas ir pavargęs
važiuos namo, paskui
užsnūs ir gal sapnuos
miežių laukus, pilnus žvirblių,
galulaukėj nuo vėjo
švysčiojantį gluosnį ar dar ką nors.

Ir vis į užantį kaišios ranką,
kur skarelė -
raudonais ir baltais žiedais...