Birželio naktis

  Šviesi birželio naktis. Lengvas vėjelis kedena išleistus plaukus ir švelniai glosto saulės nubučiuotus skruostus. Gaivi vėsa smelkiasi į kiekvieną kūno ląstelę... Basomis kojomis žengiu per šlapią žolę, raškydama baltaveides ramunes ir melsvas rugiagėles…-  visai kaip laumė, išėjusi į naktinę pievą rinkti stebuklingų lauko gėlių, nubarstytų krištoliniais lauko karoliais. Man šiąnakt gera…Norisi šokti fokstrotą ar valsą su savo šešėliu, klausytis jausmingų truverų dainų, paskęsti žiburiuojančiam žvaigždžių vandenyne,.. ligi pat aušros gėrėtis nakties peniuaru, siuvinėtu sidabrinėm mėnesienos gijom, stebėti išsišiepusį išbalusį mėnulį ir įsivaizduoti kaip jam gera ten viršuje, kur gali gurkšnoti punšą iš Ursa Major* samčio, lakstyti Paukščių taku su Fenikso** aitvaru, laidyti Tukanos*** bumerangą ar laistyt Bootes rožę perlų lietum, o jei nori, gali žaisti Corona Australis*’ kamuoliu ar plukdyti Leo**’ laivelį Hidros***’ upe…Net nepajuntu kaip atsidūriu šalia mažo ežerėlio. Vos pastebimos bangelės sergi skaidriame vandenyje įkalintą žvaigždėto dangaus atvaizdą. Paguldžiusi gėlių puokštę ant samanoto akmens, pamažėle brendu į vandenį. Aplink kojas suraibuliuoja daugybė ratilų. Trokšdama pajusti širdyje plaštakę, besiveržiančią į laisvę iš suglaustų delnų, apsisuku ir krentu į dangaus šešėlį, kuris akimirksnių sudūžta į galybę skaidrių šukių…Kūnu perbėga malonus šaltukas... Netikėtai išgirstu tylų šnaresį. Nekreipiu dėmesio – tikriausiai laukinė katė atėjo žuvies gaudyti savo mažyliams, bet…staiga pašoku iš vandens lyg sučiupta skardinių spąstų ir užvaldyta baimės sustingstu: juoda žmogaus povyza lėtai artinasi link manęs. Kai blausi mėnesienos šviesa apšviečia jos veidą, nustembu: ant ežero kranto stovi Linas, mano didžioji gyvenimo meilė. Pasigirsta jo linksmas balsas:
- Labas, mano meile! Ar nesimiega, kad sugalvojai naktį ežere pliuškentis?
Visa varvanti prieinu prie savo mylimiausiojo. Širdis krūtinėje groja maršą, akys svaičioja žaibus... Pratrūkstu ir iš manęs pliūpteli įniršio banga:
- Sveikas! O ką pats čia veiki! Gal į pasimatyną atėjai... su kita?
Linas tyliai nusijuokia ir bandydamas mane apkabinti, ištaria ramiu balsu:
- Ko tu pyksti? Aš tik norėjau paišdykauti. Maniau paseksiu tave, pažiūrėsiu, kur eisi tokiu vėlyvu metu. Būčiau tave dar pievoje pasivijęs, bet tu taip gražiai atrodei vėjyje plazdenančiais plaukais ir skinanti lauko gėles, o be to, tu tokia nuostabi su šia šlapia gėlėta suknele…
- Ach tu begėdi, - surinku. Jei jau paslapčia spoksojai į mane, tai reikėjo nesirodyti! Mirtinai išgąsdinai ir…
- Šš…nepyk, Laura. Nenorėjau tavęs gąsdinti. Juk žinai, kad myliu tave labiau už viską pasaulyje.
- Bet…
- Kas bet?
- Ne, nieko…Nesvarbu…Pamiršk, – tyliai ištariu, gailėdamasi, jog nesugebėjau suvaldyti savo įsiučio. Tik pažadėk, kad daugiau niekada niekada neskriausi mano mažos jautrios širdelės.
- Daugiau niekada…Kol mirtis mus išskirs…
- Ką pasakei?
- Kol mirtis mus išskirs, - švelniu balsu pakartoja Linas ir atsiklaupęs prieš mane ant kelių, ištiesia savo delną.
Aikteliu iš nuostabos: jame guli nepakartojamo grožio ryškiai raudona rožė, o tarp jos žiedlapių kažkas žiba.
- Linai, ar tu…
- Taip, Laura. Aš trokštu, jog įsileistum mane į savo širdį ir užrakintum ją nedylančia meilės spyna…Laura, …ar nori sujungti mūsų širdis amžinos meilės saitais, - sukužda Linas ir tuo pat metu dangaus skliautu pradeda kristi dvi ryškios žvaigždės.
- Linai,…aš,…taip, Linai, aš noriu, aš sutinku plačiai atverti tau savo pasaulio, savo širdies duris, bet aš jų nerakinsiu, nes…meilė pati jas užrakina…
  Lino akyse sužimba džiaugsmo ašara…Jis lėtai atsistoja, ištraukia iš rožės žiedo auksinį spindintį žiedelį ir užmauna jį ant mano piršto.
- Linai, aš… aš tave labai labai myliu…
- Šš…nieko nesakyk…
Linas pažvelgia į mane savo giliom mėlynom akim ir švelniai apkabinęs, karštai pabučiuoja mano aistra degančias lūpas. Pasigirsta tylus alsavimas ir maloniai kutenantis kuždėjimas: myliu tave…myliu tavo kūną…myliu tavo sielą…būkim amžinai kartu…
__________________________________________________________________

* -  Mažųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas(lotyn.).
** - žvaigždynas(lietuv.).   
*** - žvaigždynas(lietuv.).   
*’ – Pietinio Vainiko žvaigždynas(lotyn.). 
**’ – Liūto žvaigždynas(lotyn.).   
***’ – žvaigždynas(lietuv.).