Kauliuko

2007. 12. 18

Pyktis sukėlė neįtikėtiną norą tave nužudyti. Kodėl ne? Aš labai pykstu. Tačiau, galvoju, kad pasikliauti šiandien reikėtų kauliukais. Vienas, du – miršti tu, trys, keturi – mirštu aš, penki, šeši – gyvensim iki kito karto.

Aš laukiu. Rūkau. Zuju po kambarį. Visgi nesu gyvenime ko nors nubaigusi. Net nežinau ar tėvo šautuvas čia tiks. Sako jis, kad zylutėm šaudyti skirtas. Pažiūrėsim. Klausyti kauliuku -  toks mano pasirinkimas.  Perskaičius kauliukų žmogų nebegaliu kitaip. Tačiau mintys norom nenorom grįžta prie neapykantos tau. Žinai, aš tavęs nekenčiu. Nekenčiu. tu, matyt, nė neįtari vargšeli. Būna, kartais padovanoji man gėlių. Ir šypsaisi, lyg nekaltas avinėlis. Žinai, tai prisiminus mane krečia šiurpas. Aš tau aukodavau savo brangų laiką.

Kaip gimė ši neapykanta tau? Po truputį. Pirmiausia tu suskaldei veidrodį mano vonioje, kai mes barėmės. Mano skudurus išmetei pro justiniškių daugiabučio langą, nes netvarkiau tau namų. Atsipeikėk, tose justiniškėse gyvenau tik per tave. Turėtum džiaugtis, kad sutikau su tavimi. Į lovą nueiti. Išmokau skusti bulves. Bet „butavuchos“ aš nekenčiu. Dėl to nemėgstu ir tavęs.

Rėkdavai: “Brangioji, grįžk”. Prisipažinsiu – grįždavau, nes buvau per silpna. Neatsispyriau tau, o tu žinojai, kad aš dar jauna ir pati nesuprantu ko esu verta. Pasinaudojai. Negaliu išeiti. Turiu nužudyti. Mano mintys aklos, jei jums įdomu, nenoriu girdėti nei taip, nei ne. Kauliukui duosiu teisę spręsti.

Laikau jį rankose, kaupiuosi.  Žinau, kartą išridenusi, turėsiu veikti taip, kaip pasakys jis. Mesti. Dar parūkysiu. Dūmas skanus. Iš tėvo ginklą paėmiau, “brangusis” grįš po geros valandos. Ridenk ar palauk? Ridenu – jis rieda. Penki.

2007. 12. 18 Žmogžudystė. A. J uždusino savo sugyventinę G. B. lovoje, naudodamasis pagalve. Nusikaltimo priežastys tiriamos. Tiriamasis nuvežtas į areštinę. Prisipažįsta padaręs nusikaltimą, tačiau negali paaiškinti kodėl. Tiriamajam greičiausiai bus skirta psichiatrų ekspertizė.