Kaip vėjas

Aš kaip vėjas uždarytas kambary
Kai skrendu, tiesiai sienoj trenkiuos
Daug aplinkui durų kambary,
Tiktai rakto aš neturiu.

Aš kaip vėjas įkalintas kambary
Beldžiu, kad duris pravertų
Jokio atsako neišgirstų,
Ak kaip norisi bėgt nuo vienatvės

Nuolat belstis aš pavargau,
Ir nepajėgiu klausyt tylos.
Man taip skauda į sieną žiūrėti
Dėl, kurios aš tiek kartų klupau.

Nuslinkau tarp sienų į kampą,
Ir liūdėjau vienumoje.
Man negera ir širdį skaudėjo,
Aš paskristi neturiu jėgų.

Pamažu ėmė stigti man oro,
Apie laisvę bijojau svajot.
Nedrįsau net galvot apie saulę,
Ar dangų kada nors susapnuot.