Filosofija

Gyvenimo prasmės nėra.

Kodėl?
Nes netikiu dievu.

Tai kodėl gyveni?
Nes nėra prasmės žudytis...

Bet gyvenimo „prasmę“ mes susigalvojame patys (na arba kiti už mus sugalvoja):
a) dėl malonumų
b) dėl vaizdo
c) dėl idėjos
(pasirinkite;)

Pavyzdžiui?
a) valgis, muzika, sportas, seksas ir kiti svaigalai, miegas, šiltas būstas, kelionių įspūdžiai, vienžo, gera savijauta.
b) graži šukuosena/drabužiai/etc, „ledinė“ mašina, įspūdingas būstas, ir šiaip „ką pagalvos kiti? „ (jeigu svarbiau „kaip jausiuos/i aš pats/i“ - a variantas)
c) „kad gyventi būtų geriau“ idėjos veikia vaizduotę, o vaizduotė kuria nuotaiką (hm, o kur čia žmonės? na nuotaika gi užkrečiama - tai kuo daugiau žmonių.


Kodėl būtent taip?
Nes man taip atrodo. Ir turbūt ne tik man, nes aš daug ką gaunu iš aplinkos...
... tai jei ką, aplinka kalta;)


Bet kažkas dar slypi tarp eilučių...
Žmonių santykiai - bet jie dažnai būna ne gyvenimo tikslas, o gyvenimo būdas.

a) juoko ir malonių įspūdžių visada gausi geroje kompanijoje
b) „rūpi, ką galvoja _kiti_“ (ir kažkodėl kartais per daug)
c) „kad gyventi būtų geriau ... visiems/Afrikos vaikams/ateities kartoms/etc“ . (ir šiaip idėjos veikia vaizduotę, o vaizduotė kuria nuotaiką, o nuotaika - tai dalis savijautos. Dar šiaip, nuotaika gi užkrečiama... o užkrėtimas irgi žmonių santykio rezultatas;)

ps.: gyvenimo prasmę išprovokuoja jautimas (savijauta, nuotaika), nes jei nieko nejaustume tai nereiktų čia filosofuoti:)