... stovi ant skardžio viena ir žiūri į tolį, kur susipina istorijos, norai ir svajonės... ji tartum niekur ir visur vienu metu... Vėjas žaidžia plaukuos, vidinis pasaulis tuštumai atsiduos...
Apie nieką negalvoja, neegzistuoja... Viskas sustoja... Jausmai keisti... Tyli... Verkia...
.... stovi ant skardžio abu ir žiūri į tolį, kur susipina istorijos, norai ir svajonės... Kalbėti jie nenori, jiems ir nereikia... Gera, kai tave supranta...