Jau pabaiga?

Rytojaus laukti nebereiks,
žiema sulauks laimingai sniego,
o mudu busim tolimi,
kaip vėjas ausyse laisvi,
keliausime kas sau ratu,
sapne ir vėl tave šaukiu,
ir meilė nebelaukia amžina,
svajota ir, bet greitai pamiršta,
kaip šluota stovi kambary,
ir lyk stebuklo laukia ji,
kol štai paims kas į rankas,
nušluostys pasakas senas,
gal mes išgirsime naujas,
bet ne kartu, kaip tolimi,
laivai išplauksim nesavi,
kur teka sau kiekvienas ta vaga,
sena gyvenimo tėkme,
nebesutiksiu jau savęs,
ir raukšlės mums pakirs rankas,
tik akys mūsų nemeluos,
primins raudonąsias aušras,
kada mylėjomės per jas.