pagal[vėlę]

gali man paklot pagalvėlę
ant laiptų į vakaro kylį
kai liūdna kai vaikšto šešėliai
save  sapnuose užauginti

ne rasti pametus monetos 
kai ašaros dūžta stiklinės 
miegočiau per ilgąją naktį
kaimynui duris užrakinęs

sutingęs šuva nebegrįžtų 
tik kaulą paspirtum sušalęs 
ir greitai išeitum iš proto
o lietsargiai sklęstų pro šalį

gali man palikt pagalvėlę
ant laiptų į vakaro kylį
kai stingsta pakampėm šešėliai
varvėčiau pro stiklą ledinį