ciniko pokalbis

Ar tu esi sėdėjęs vienas tarp žmonių?
kada balsai kitokie nei tą naktį
vis veržiasi nežinomon gelmėn
ir plauna naktį rymančią už lango...
--------------------------------------------------------------------------------
- Ar buvo taip?
- Gal ne...
- Tada tu nežinai likimo. Jo žodžių, rūpesčių, darbų. Tada tu
nepažinęs skausmo.
- O kam man tai? Kad tapčiau toks, kaip tu? Dienom, naktim, keliais,
tylom ir upėm? Kad žvelgčiau vakaran su dievišku skuasmu? Juokinga,
kvailas pranaše, ir bloga.
- Nežeminki manęs, savo baltom ir ciniškom pragaro lūpom. nereikia.
Naktis vėju plūsta į tavo akis. Tu nekenti?
- Nekenčiu.
- Myli.
- Galbūt.
- Tada man tavęs gaila.
- Dėkoju.
- Man gaila tavo akių, kurios sugadintos, ir rankų, kietų ir skaudžių
kaip ugnis, man gaila svajonių ir vakaro potepių, man gaila tavęs,
kaip kad gailisi šuns du praeiviai. Vienas jam siūlo pagraužti batus,
kitas - kulką į galvą įdėti. Man gaila tavęs, kaip šulinio tuščio, man
gai...
- Baigei?
- Nežemink manęs savo ciniškom pragaro lūpom.

Ar esi sėdėjęs kartą kambary,
kai visą vakarą netyla melo upės?
ir akys, šaltos ir netikros plotmės
alsuoja prakeiksmu. Vėju. Ir skausmu.

- Išeik.
- Išeisiu. Bet tu meluoji. Tu degi skausmu, degi iki pačių kertelių,
vemi skausmu, juo valgai, juo alsuoji... už tai man gaila tavęs - už silpnumą...
- Tegu bus tau naktis gera, tegu bus dievas geras geras... ;DDDDDDDD
- Tebus tau geras šėtonas...

TEBUS TAU GERAS VĖJAS IR NAKTIS