Šuniukė Sara

Tai nutiko kai buvau dar visai mažytė.
      Šeštadienio vakarą aš gimiau šiltame guolyje su savo mama. Jos vardas buvo Dona ji mane labai, labai mylėjo. Mūsų šeimininkas turėjo labai didelę šeimą- tėtis, mama, sesutė kuriai buvo dar tik treji metukai ir vyresnysis brolis kuriam greitai sukaks keturiolika metų. Mano šeimininkas  kurio vardas Algimantas dirba labai keistą darbą, jis buvo namų prekybininkas. Pirkdavosi namus sau arba nuvažiuodavo peržiūrėti to namo ir gal dar bando pastatyti iš to namo prabangų viešbutį.
      Praėjo metai nuo mano gimimo aš jau galėjau lakstyti po lauką ir voliotis žalioje pievoje arba šaltame ir baltame sniege. Tai man žiauriai patiko. O mano mama buvo jau labai sena, nes kai ji mane pagimdė jai buvo jau devyneri metai. Gaila, kad mama jau nebegali lakstyti po laukus, bet laikas yra laikas.
      Vieną kartą būdama lauke išgirdau labai smarkų ginčą. Tiksliai nežinojau kas ten dedasi tik supratau, kad jie išėjo su labai idomiom, didelem tašėm prie mašinos. Sukrove tas tašęs į mašiną, įsėdo į ją ir išvažiavo. Buvo labai keista, nes išvažiavo visa šeima pastaruoju metu jie taip nesielgė. Iš pradžių galvojau, kad viskas bus gerai ir nutariau palaukti...
    Praėjo jau dvi savaitės, o jų nė kvapo. Tada tą pačią dieną vakare atvažiavo nepažįstami žmonės. Pagaliau jau supratau, kad čia kažkas ne taip ir išėjau jų ieškoti. Beklaidžiodama ieškojau jų, bet niekur, niekur jų neradau ir pasidaviau. Tada jau nebežinojau ką daryti ar eiti atgal, ar nepasiduoti ir siekti savo tikslo.
      Valkatavau su stambesniais ir žiauresniais už save šunimis jie mane iš kart priėmė, bet norėjosi susirasti šeimininką ir laimingai gyventi. Ir leidausi keliauti toliau. Alkis griaužė skrandį, dar buvo labai karšta negalėjau paeiti. Ir prieš akis pamačiau stambų vyriški jis man pasakė tokius žodžius:
- Vargšė, tu vargšė kaip tu čia atsidūrei?
Jis turbūt suprato, kad aš benamė.
- Kaip tik turiu tau staigmena!
  Staigmena?! Staigmena?!
Ir žmogus atidarė duris ir už jų išlindo pora žmonių tai buvo vyras ir moteris jie turbūt šeima ir nori turėti šuniuką. Taip jie atėjo manęs pasiimti, taip jie manęs atėjo!,, Gera dovana mūsų sūnui ar ne Valentinai? “-Tarė ta moteris už durų savo vyrui.
-,, Taip labai gera, labai gera tik iš pradžių ją reikia gerai pamaitinti, išmaudyti ir gražiai papuošti. “
      Pagaliau mane išsivežė namo. Iš pradžių man buvo didelis įspūdis, nes jie turėjo labai erdvius namus. Iš kart jie mane nunešė į virtuvę ten man davė pavalgyti ir įpylė vandens. Kai pavalgiau iš kart nunešė į vonia patupdė ir sako,, tupėk ir kentėk‘‘. Aš taip ir padariau, bet nesupratau ką jie nori man padaryti. Staiga pradėjo sklisti keistas garsas, pasižiūrėjau į viršų ir pamačiau man baisų dalyką tai dušas, dušas!
Staiga šeimininkė paėmė kempine ir pradėjo mane trinti. Siaubas! koks jausmas lyg su adatuotom šukom šukuotu. Bet ką padarysi juk dėl to ir perspėjo pakentėti. Aš ir iškart nusiraminau. Kai jau baigė jie mane maudyti nunešė mane į svetainę paėmė didžiulį kaspiną ir užrišo jį man ant kaklo, paėmė kažkokį daiktą ir pradėjo garbanoti mano kailį, jis buvo visas garbanotas, vėliau jie mane papurškė kažkokiu smirdančiu skysčiu ir įkišo į mažytę dėžutę ir toliau jau nebemačiau ką jie man toliau darė. Vėliau išgirdau kaip trinktelėjo namo durys iš kart supratau, kad kažkas atėjo. Staiga jie pradėjo dainuot kažkokia tai dainą vien tik,, happy borthai to you’’…Kartojo ir kartojo. Kai tik atidarė tą dėžę kurioje aš sėdėjau iš kart puoliau ant berniuko ir pradėjau jį laižyti. Ir nuo to laiko aš su tais šeimos nariais, kitaip su naujaisiais šeimininkais sutariame labai puikiai. Ir nuo šiol aš juos labai mylėsiu. O manęs nebūtų išgelbėję jai nebūtų to berniuko gimtadienio.
      Tai va tai mano istorija, bet aišku kad ne visa, dar niekas nežino kas bus ateity.