Žėrėjimas

ji nuolat bėgo
gręžiodamasi atgal
baimė buvo užgožusi veidą:
visąlaik regėjosi besivejantys

vaizduotė nuolat piešė
sudraskymą ir daug kraujo
išplėštus plaučius,
kurie vis dar kvėpuoja
traukia į save orą
širdį,
kuri plaka,
siurbdama į save purvą ir kraują

kartą ilgai ir įdėmiai
apžiūrinėjo save veidrodyje –
ar tikrai jau taip blogai
stovėjo tokia pasivijusi
susidraskiusi

į venas susileido
dar vieną dozę gyvenimo