Ąžuolas

Nugludintas amžino laiko,
Pakendęs liepsnojančio pasaulio gijose,
Tarsi mažmožis, tačiau brangus
Savo vietą mūsų širdyje saugo.

Išdalinęs tai, ką galim jausti
Ramybę, meilę, padėką,
Tačiau dabar, tu, vergas, toks bejaumis
Be meilės, be kančių, be skausmo.

Dabar, tu, ne valdovas
Tu tarsi kito žaislas
Ant kelių, tu, klūpi pargriautas laiko,
Kurį dar saugo praeities pasaulis.