na štai
mergaitė priėjo liepto galą
netekusi balso
virpančiom rankom
išsekusia burna
čiulpė žodžių čiulpinukus
priėjo,
ir jau jokio pasirinkimo
spygliuotų rožių
erškėčių vainiko
bedugnės, net ir tos nebuvo
ji sėdėjo
lingavo į taktą
žvelgė į tolį
nieko nereginčiom
jai iš burnos ėjo visokie gyviai:
paukščiai, rūpužės, driežai
kaip ji kosėjo
tamsius vandenis sidabru
spindinčius mėnesienoje
žodžių čiulpinukai
lyg jie galėtų išgelbėti gyvybę