Atlantui

AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
Taip galvoju Aš, čia Aš čia sumąsčiau
Tik gal vėliau tai pasakiau ir užrašiau.
Klysti, oi kaip klysti tu labai
Gal pasiklydęs net visai.
...
Viskas, netgi tai kas dar neišsakyta
Daug, daug anksčiau jau buvo užrašyta.
Tik rūpestingai, saugiai užrakinta,
Net atmintis visų švariai ištrinta.
...
Yra dar būdai, ir žinių šaltiniai begalybėj
Kad susigaudyti molekulės, smiltelės tapatybėj,
Gal pasiklausti kontaktuotojų, ar tų kurie kažką regėjo?
Ne viską mokslo žmonės, akademikai ištyrinėjo.
...
Tada ir aš galvoju kaip daryti
Kad ne perdaug tų žodžių pasakyti
Geriau mažiau bet aiškiai, tiesiai
Be `pudros` ir taip sakant -šviesiai.
...
Net maža ir vilties, kad kam pavyks
Ne du jau amžiai juk praėjo ir ne trys
Pridėt tris nulius drąsiai galim
Žilų žiliausią tą senovę iš minčių išvarėm.
...
Jeigu kalbi tarme lietuvių nuo gimimo
Tai gali būt esi Atlantų dabarties apsireiškimo?
Tai gal vertėtų atiduoti duoklę tau Dievams Atlantų
Kad tu esi dabar ant žemės Baltų?
...
Kada jau savo švarką sunešiot baigiu
Norėčiau sužinoti- tai kas gi aš esu?
Tad vėl paklausiu aš Atlanto
Tai ką, gi, aš veikiu ant Baltijos šio kranto?
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA
.
ATLANTŲ AIDAS
.
Tai kodėl antikos meistrai
Užkrovė tokią naštą
Gal tik norėdami pabrėžt
Jėgos, kantrybės mąstą?

Jie stovi nepalūžę šimtmečius
Bazilikos frontone
Ant savo sprando paremta
Sunkia konsole.

Dabar tas pat,
Mes nešam kryžių sunkų
Tik einam vis parklupdami
Burnodami, nuo antsvorio apsunkę.
.
AAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAAA