Kiekvieną katą, kai prisimenu aš Tavo veidą,
Pasidaro man taip gera ir jauku,
Bet kai prisimenu tą skausmą,
Kažko taip šalta būna ir baisu...
Kiekvieną naktį priš užmigdama svajoju
Apie žvaigždžių stebėjimą kartu,
Apie tą juoką, balsą, lūpas Tavo,
Ir pagalvoju, kad dėl Tavęs numirt galiu.
Nors dirbčiau aš juodžiausius darbus,
Nors laisvo laiko man nebūt visai,
Vistiek aš vien apie Tave galvočiau,
Ir kalbėčiau apie Tave tiktai.
O kai po darbo aš norėčiau griūt į lovą,
Ir užmigti nepabundamu miegu,
Apie mus abu aš tik sapnuočiau,
Apie žvaigždžių stebėjimą kartu.
Radau dvi praleistas raides, bet tiek to- žmogiška daryti klaidas, ir žmogiška ieškoti klaidų kitų darbuose :] Gražus sueiliavimas, yra rimas, jausminė išraiška ir t.t.
P.S. Pagalvojau perskaitęs: "kad man kas tokias eiles parašytų"